Dienoraštis
LAUKINĖJE TAIGOJE SU NIKON FOTOAPARATU (30.09.2015)
Autorius: Erik Mandre
2015-ųjų rudenį išvykau fotografuoti lokių prie Estijos – Rusijos sienos. Džiaugiausi, galėdamas išbandyti 36,3 megapikselių Nikon D810A fotoaparatą. Turbūt žinote, kad tai yra pirmasis DSLR fotoaparatas, kuris buvo specialiai sukurtas astrofotografijai ir kurio skiriamoji geba yra geriausia iš Nikon DSLR fotoaparatų.
Būdamas fotografu mėgėju, daugiausiai fotografuoju laukinius gyvūnus. Galbūt pagalvojote, kad šis man patikėtas fotoaparatas nėra labai tinkamas šiam tikslui. Bandydamas Nikon D810A, nusprendžiau pasilikti prie savo veiklos ir išbandyti šį fotoaparatą situacijose, kurioms jis neskirtas, bei palyginti gautus rezultatus su šiam tikslui skirtu fotoaparatu – Nikon D4. Man buvo įdomu, ar fotoaparatas, kuris buvo technologiškai sukurtas fotografuoti žvaigždėtą naktį, gali tai daryti ir įprasto apšvietimo sąlygomis. Mano tikslas nebuvo sužinoti, kuris fotoaparatas geriau fotografuoja tokiomis sąlygomis. Aš labiau norėjau išbandyti šiuos du skirtingus fotoaparatus ir pažiūrėti, ar rezultatas skirsis esant vienodoms apšvietimo sąlygoms ir nustatymams. Fotoaparatai daugiausiai buvo naudojami su didesniais ISO nustatymais, kadangi lokiams patinka judėti prietemoje. Pirmą kartą išbandžiau Nikon D810A apniūkusią popietę, laukdamas lokio pelkės slaptavietėje. Pirmajam testui pasirinkau paprastą vaizdą – pelkės paviršių ir mišką fone. Naudojau Nikon AF-S 70-200 mm f2,8 VR optiką, kuria pastaruoju metu fotografuoju lokius. Pirmasis skirtumas, kurį pastebėjau, palyginti su Nikon D4, buvo detalių ryškumas. Kalbant apie tai, 16,2 megapikselių jutiklis (Nikon D4) negali varžytis su 36,3 megapikselių jutikliu (Nikon D810A). D810A užfiksuotos detalės yra žymiai ryškesnės. Kartais suabejodavau, ar fokusavau tą patį objektą su D4, tačiau tolesni bandymai parodė tokius pačius rezultatus. Taigi, detalių skirtumai, fotografuojant šiais dviem Nikon fotoaparatais, buvo akivaizdūs. Nikon D810A darytos nuotraukos visada buvo šiek tiek ryškesnės. Šis skirtumas nebuvo didelis, tačiau pakankamas, kad jį būtų galima pamatyti plika akimi. Pateiksiu kelis nuotraukų pavyzdžius. Įspėju, kad nuotraukos yra visiškai neapdorotos ir tik perkeltos iš RAW failo į jpg formatą.
Pastebėjau, kad Nikon D4 geriau susitvarko su triukšmu. Parodysiu nesufokusuotos minėtos pelkės 100 % paviršiaus „Crop“ faktorių. Nereikėtų vertinti fotoaparato ISO galimybių remiantis tik tuo, kadangi triukšmo rezultatas priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui, apšvietimo sąlygų, užrakto greičio trukmės, optikos, fotoaparato nustatymų ir kt. Nedidelis Nikon D810A triukšmas netrukdo ir jį galima pamatyti tik padidinus 100 %, tačiau, nepaisant to, triukšmo susidaro daugiau nei fotografuojant Nikon D4.
Grįžtant nuo nuotraukų kokybės prie fotografavimo, Nikon D810A yra lengvas ir tylus fotoaparatas, palyginti su D4. Užrakto triukšmas yra minimalus, todėl jis niekada neatkreipė lokių dėmesio. D4 užrakto triukšmas yra žymiai didesnis, todėl gyvūnai dažniausiai jį pastebi. Be to, D810A turi nepertraukiamo fotografavimo (3 kadrai per sekundę) funkciją tyliuoju režimu. Tai yra, iš tiesų, puiki funkcija, kuri neišgąsdina paukščių ar gyvūnų, o Nikon D4 tokios funkcijos neturi. Nikon D4 geriau fotografuoja greitai judančius objektus, kadangi nepertraukiamu režimu yra padaroma 10 kadrų per sekundę (palyginimui, Nikon D810 – apie 5).
Kalbant apie D810A, pastebėjau, kad dėl mažesnio užrakto greičio susidaro žymiai mažiau virpesių fotoaparato viduje, todėl nuotraukos yra ryškesnės fotografuojant nepertraukiamu režimu ir naudojant didesnį užrakto greitį. Tačiau, kadangi fotografavimas D4 nepertraukiamu režimu yra dvigubai greitesnis nei D810A, D4 sukuria daugiau virpesių dėl užrakto judėjimo. Labiausiai dvejojau dėl to, kaip D810A automatinis baltumo balansas veikia įprasto apšvietimo sąlygomis. Turiu pasakyti, kad D810A dažniausiai veikė labai tiksliai, todėl galėjau sukurti realių spalvų nuotraukų įvairaus apšvietimo sąlygomis. Kartais susidurdavau su problemomis dėl automatinio režimo leidžiantis saulei, kai nuotraukose buvo matyti šiek tiek mėlynai violetinių atspalvių, tačiau juos panaikinau nustatęs baltos spalvos balansą ir pasirinkęs spalvinę temperatūrą. Taigi, šį astrofotografijai skirtą fotoaparatą galima sėkmingai naudoti įvairiomis apšvietimo sąlygomis ir džiaugtis itin ryškiomis bei detaliomis nuotraukomis aukštos skiriamosios gebos dėka.
Baigdamas, norėčiau padėkoti darbštiesiems „ESU fotografas“ parduotuvės darbuotojams, suteikusiems galimybę išbandyti vieną iš geriausių Nikon DSLR fotoaparatų.
