Maisto fotografija (23.02.2010)

Rene šioje srityje bendradarbiauja su leidyklomis, restoranais ir prekybos centrais, jis yra pateikęs labai daug fotografijų ciklo „100 patiekalų“ kulinarinėms knygoms. Bendradarbiaujant su geriausiais Estijos virėjais išleista daug knygų, o Rene Riisalu fotografijomis iliustruota „Uogų knyga“ 2006 metais iškovojo geriausios kulinarinės knygos titulą.

Rene sako, kad fotografavimas kulinarinėms knygoms – labai kruopštus darbas, jam reikia ypač didelio atsidavimo. Vadinamosios statinės medžiagos fotografavimas jam – malonus paįvairinimas, suteikiantis išskirtinę galimybę paragauti geriausių virėjų geriausių patiekalų, nes, priešingai nei įprasta manyti, fotografuojamas patiekalas yra tikrai valgomas ir labai skanus.

Kuriant nuotraukas kulinarinėms knygoms, fotografas yra dalis grandinės, kurioje labai svarbu žaliava, meistriškai pagamintas patiekalas, stilistika ir kokybiška leidyba.

O fotografui mėgėjui maisto fotografavimas – labai gera galimybė namų sąlygomis išbandyti savo meninį regėjimą ir fotografijos technines paslaptis.

Taigi – Rene rekomendacijos norintiesiems išbandyti šią sritį.

Šviesa

Kaip ir apskritai fotografijoje, taip ir fotografuojant maistą svarbiausia – šviesa. Galite turėti labai skanų patiekalą, tinkamą interjerą, gražius indus, bet jei nebus tinkamos šviesos, puikios nuotraukos sukurti nepavyks. Namų sąlygomis reikėtų išnaudoti natūralios šviesos pranašumus, ji suteiks maistui natūralią išvaizdą. Labai geras šviesos šaltinis – į šiaurinę pusę atsiveriantis langas. Žiūrint iš fotografo pusės, jis turėtų būti šone arba priešais. Kitoje pusėje tiktų naudoti paprastą didesnio formato baltą popieriaus lapą arba ant kartono priklijuotą foliją.

Šią pagrindinę schemą Rene neretai naudoja ir pats, o paprastesnių darbų atveju jam reikia ne daugiau kaip 2 šviesos šaltinių.

Pagelbėti gali ir blykstė. Ją reikėtų nukreipti, pavyzdžiui, į sieną. Atsispindėdamas blyksnis suteiks galimybę subalansuoti šviesą ir šešėlius.

Klasikinės schemos atveju pagrindinė šviesa yra ryškesnė ir ties vienuolikta ar pirma valanda, o didesnė ir švelnesnė papildoma šviesa yra šalia kameros. Labai svarbus šių šviesos šaltinių tarpusavio santykis, jis priklauso ir nuo paties objekto šviesumo ir tamsumo. Jei reikia šviesesnės nuotraukos ir šviežumo įspūdžio, kaip pagrindinę šviesą galima naudoti švelnesnį šviesos šaltinį, pvz., didesnį soft-box ar skėtį, tik tai reikalauja šiek tiek profesionalesnio išdėstymo. Šventiškesnei, romantiškesnei ir labiau mistinei nuotaikai sukurti reikėtų naudoti skvarbesnę pagrindinę šviesą, kuri palieka aiškesnius šešėlius.

Regėjimo kampo ir objektyvo pasirinkimas

Kad surastumėte geriausią fotografavimo kampą, išbandykite visas tris ašis (iš apačios į viršų, iš dešinės į kairę, iš arti į toli). Tam tikras maistas geriau atrodo žiūrint iš viršaus, kartais įdomų profilį pavyks sukurti patiekalą fotografuojant jo paties lygyje. Ar pageidaujate, kad būtų sufokusuotas visas vaizdas, ar kad nuotraukoje išryškėtų kokia nors detalė? Ar pageidaujate fotografuoti iš arti, ar norite, kad nuotraukoje tilptų visa, kas supa objektą? Pavartykite kulinarines knygas, žurnalus, maistą fotografuojančių fotografų interneto svetaines, pamąstykite apie įvairias koncepcijas ir drąsiai bandykite.

Taikykite trečdalio taisyklę. Paprastai ji padeda išgauti kompozicine prasme gerą nuotrauką. Tai nėra taikoma tik peizažų ar veiklos įamžinimui, bet tinka ir fotografuojant maistą.

Fotografuodamas maistą, Rene paprastai naudoja 35–200 mm fokusavimo atstumą ir mano, kad konkrečių taisyklių net ir nėra. Viskas priklauso nuo to, kokį įspūdį pageidaujama sukurti. |Fotografuojant platesniu kampu ar, kitaip sakant, trumpesniu fokusavimo atstumu ir platesne diafragma (pvz., 35, 50 mm), sudaromas vaizdas, lyg maistą būtų galima paliesti ranka. Bet tuo negalima piktnaudžiauti, nes uždara diafragma geriau pabrėžia objektą ir nuotrauka tampa gerokai ryškesnė. Fotografuojant ilgesniu fokusavimo atstumu (pvz., nuo 135 iki 200 mm) ir atviresne diafragma, objektą galima atskirti nuo fono, neiškraipomos maisto proporcijos, o taikant žemesnį fotografavimo kampą, maistas palieka didingesnį įspūdį.

Be abejo, kartais reikia naudoti ir makroobjektyvus.

Stilistika

Neretai fonui paruošti sugaištama daugiau laiko nei maistui išdėstyti. Gerai paruoštas fonas padeda sukurti nuotaiką ir pabrėžti geriausias maisto savybes. Reikėtų iš anksto apmąstyti nuotraukos koncepciją – ar pageidaujate naminės ir šiltos, prabangios ir elegantiškos, ar didingos ir skoningos nuotaikos. Priklausomai nuo to, galima pasirinkti foną, apšvietimą, papildomus priedus ir pan.

Nuotraukos nereikėtų apkrauti daug daiktų, vertėtų pasirinkti vieną ar du elementus (pvz., taurę, šakutę, gėlę ar pan.). Kompozicijose Rene patinka pasikartoti. Pavyzdžiui, neretai dvi taurės yra įdomiau nei viena.

Labai svarbu, kaip maistas išdėstomas lėkštėje ar ant pagrindo. Reikėtų atkreipti dėmesį į maisto subalansavimą lėkštėje (spalva, tekstūra, šešėliai ir pan.). Čia vėlgi galėtų pagelbėti kulinarinių knygų ir žurnalų peržiūra.

Fotografuojant maistą, Rene mėgsta naudoti pastelinius atspalvius. Labai intensyvios spalvos, jo manymu, veikia per daug agresyviai, atitraukia dėmesį nuo maisto. Rene paprastai vengia raudono atspalvio, bet, be abejo, tam tikrame kontekste reikalinga ir raudona spalva. Jo mėgstamiausios spalvos – šviesiai mėlyna ir šviesiai žalia. Šį savo pasirinkimą Rene grindžia pavyzdžiu, kad, pvz., sušiui patiekti dažniausiai naudojamas šviesiai mėlynas fonas, nes dėl jo maisto spalva įgyja ypatingą ryškumą. Ryškesnes spalvas galima naudoti tuomet, kai pats patiekalas nėra labai spalvingas. Maistą padeda paryškinti ir įvairūs priedai (bazilikai, čiobreliai, smulkinti pipirai, braškės ir pan.).

Maistas turi būti šviežias – tik tuomet spalvos bus ryškios ir natūralios. Salotų ir vaisių šviežumą pabrėšite apipurškę juos vandeniu. Žiūrint į mėsos ir žuvies patiekalus apetitas kils, jei juos patepsite aliejumi, bet maistas neturi atrodyti per riebus.

Fotografija – tai piešimo šviesa menas, tad, kaip ir kiekvienos meno rūšies atveju, reikėtų nepamiršti subjektyvumo faktoriaus. Rene patinka fotografuojant taikyti vadinamąjį skandinavų stilių – švarus, ryškus, šviesus ir t. t., bet neretai jis šypsodamasis sako: „objektyvai yra labai subjektyvūs“.

Pradedančiajam fotografui Rene rekomenduotų išbandyti įvairius fotografijos meno rakursus, kol pavyks rasti sau tinkamą, kuriuo pavyktų išreikšti savo meninius gabumus ir idėjas. Šių laikų technika teikia išties geras galimybes.

Autorius: Agnes Taro
Nuotraukos: Rene Riisalu

<< Atgal