Dienoraštis
Su Svenu Zaćeku Endla gamtos draustinyje gamtos fotografijos kursuose (30.04.2009)
Svenas Zaćekas
Svenas sako, kad gamtos fotografija skirstoma į tris didesnes sritis: peizažų, gyvosios gamtos ir gamtos makrofotografiją. Pastaroji reiškia mažų elementų fotografavimą dideliu planu. Kadangi Svenas pirmiausia žinomas kaip gyvūnų ir peizažų fotografas, didžiausias dėmesys ir buvo skiriamas šioms sritims.
Sveno moto - rezultatas turi būti prognozuojamas. Vienas iš svarbiausių dalykų, norint tai pasiekti, yra puikus technikos valdymas.
Dar padengtoje sniegu Endlos gamtos draustinio pelkėje Svenas Zacekas mokymus pradėjo fotokameros pristatymu. Tarp klausytojų, kaip ir per visus mokymus, buvo labai skirtingą žinių bagažą turinčių mėgėjų. Kiekvienas galėjo pasiteirauti apie jį dominančius niuansus.
Aišku buvo viena - draudžiama naudoti automatinį režimą. Dabar ir ateityje mokytojas pripažįsta tik tuos, kurie sugeba patys nustatyti fotokamerą.
Viena vertus, gamtoje vykstančiuose mokymuose gera dalyvauti su kamera - galima iš karto fotografuoti, parodyti mokytojui ir gauti patarimų. Kita vertus, bent elementarių žinių, susijusių su fotokamera ir jos naudojimu, reikėtų turėti patiems. Labai sunku klausyti įvairių niuansų, jei namie nebuvo nė karto atsiversta naudojimo instrukcija. Gali atsitikti taip, kad labai besistengiant bus užfiksuotas fokusavimo rankinis nustatymas ir tai pamiršta. Rezultatas - neaiškios ir neryškios nuotraukos.
Šį kartą pagrindinis dėmesys buvo skiriamas šviesos nustatymui skirtingų gamtos vaizdų atveju. Svenas aiškino, kada šviesos jautrumą reikia nustatyti nuo sniego, kada nuo debesų.
Rezultatus buvo galima iš karto parodyti mokytojui. Atgalinis ryšys - labai svarbi kursų dalis.
Išmokus teoriją išeita į pelkę. Svenas pats nefotografavo, jis vadovavo kursų dalyviams. Labai gera buvo per kursus išbandyti savo jėgas ir iš karto išanalizuoti rezultatus.
Be abejo, negalima tikėtis, kad mokytojas suorganizuos akistatą su briedžiu ar lape. Taip pat nėra labai geras planas perimti kito fotografo susikurtą stebėjimo vietą. Į klausimą, kaip ir kur galima pamatyti gyvūnų, Svenas atsakė: reikia pradėti nuo pėdsakų ieškojimo. Kai žemę dengia sniegas, tai gerokai paprasčiau. Taip pat galima pasikalbėti su medžiotojais. Tai nereiškia, kad išeisi su medžiotojais į medžioklę ir nufotografuosi suvarytus gyvūnus. Iš mėgstančiųjų leisti laiką miške galima gauti orientyrą, kur ir kokiu metu jie rekomenduotų nueiti.
Einant į gamtą, kad ir koks būtų tikslas, visuomet reikia pasirinkti klimato sąlygas atitinkančią aprangą. Reikia išmokti laikyti kamerą ir, esant poreikiui, techniką neštis didelius atstumus. Į pirmuosius žygius Svenas trikojo neštis nerekomenduoja. Kalbėdamas apie techniką jis sakė, kad pirmiausia reikėtų pasirinkti vieną iš trijų gamtos fotografijos šakų. Jo manymu, į mokymus galima ateiti net ir prieš įsigyjant fotokamerą. Brangesnę techniką verta pradėti naudoti po to, kai jau įgytas pirmasis jausmas ir šiek tiek patirties, o kryptys - aiškesnės.
Tekstas: Inkari Lindve