Didžiųjų kačių nuotraukos zoologijos sode (30.04.2009)

Sibirinis arba usūrinis tigras

Taip pasielgėme ir mes, praleisdami keletą dienų artimiausiuose zoologijos soduose: Rygoje, Taline ir Helsinkyje. Oro sąlygos šiomis dienomis buvo palankios fotografavimui - tipiškos permainingam Baltijos pavasariui: ir ryški saulė, ir išsklaidyta šviesa, ir rūkas ankstyvą rytą bei patrauklios vakarinės šviesos.

Nors zoologijos sodas ir nėra natūrali gyvūnų gyvenimo aplinka, situacija zoologijos sode kartais siūlo geresnes galimybes pasirinkti rakursą, foną, taip pat sukurti kompoziciją. Tiesa, daugeliu atvejų bus ir trukdančių aplinkybių - tvoros, stiklas, nenatūrali aplinka. Tačiau tai reiškia tik vieną: jūs galite pasitelkti savo kūrybinę vaizduotę - pasirinkdamas teisingus objektyvus ir kameros nustatymus, fotografas ir zoologijos sode sugebės sukurti tokias nuotraukas, kuriomis jis galės pagrįstai didžiuotis. Žinoma, fotografuojant reikia neužmiršti saugumo - laikykitės zoologijos sodo reikalavimų ir ieškodami gero kadro, visada atsiminkite, kad zoologijos sode gyvenantys plėšrūnai taip pat turi plėšrūnišką prigimtį ir instinktus, o jų reakcija - daug greitesnė negu jūsų. Todėl įprastomis aplinkybėmis nesistenkite patekti anapus tvoros, o jeigu fotosesija vyksta kartu su zoologijos sodo darbuotoju ir jums siūloma prieiti arčiau gyvūno, įsidėmėkite, jog net vienintelis plėšrūno smūgis letena gali turėti labai rimtų pasekmių. Todėl būkite budrūs ir pasiruošę bet kurią akimirką atsitraukti.

Atkreipkite dėmesį ir į tai, kad ieškant geriausio kadro, jums gali tekti atsiklaupti ar net atsigulti ant pilvo, todėl patartina turėti patogius rūbus, kurių negaila ištepti.

Kalbant apie kitą įrangą, aišku, kad zoologijos sode, taip kaip ir gamtoje, norint padaryti efektingus ir įvairiapusiškus gyvūnų portretus visu ūgiu ar iš labai arti, negalima apsieiti be gero kintamo židinio nuotolio objektyvo. Minimalus kintamo židinio nuotolio diapazonas galėtų būti, pavyzdžiui, 70-200 mm (žinoma, tiks ir „ilgesni vamzdžiai", kurių fokuso atstumas iki 300, 400 ar net 600 mm, tačiau ne visada didesnis fokuso atstumas reiškia geresnį kadrą). Pakankamai didelę reikšmę turi ir objektyvo šviesingumas - kuo „šviesesnį" objektyvą naudosite, tuo daugiau turėsite laisvės, naudodamiesi telekonverteriais, pasirinkdami fotografavimą „rankiniu būdu" be trikojo ar vienkojo stovo ir pan. Kuo geresnis bus jūsų objektyvo šviesingumas, tuo geresnį santykį tarp pagrindinio objekto ir fono (DOF) galėsite sukurti, būtent tokiu būdu „išlietas" fonas leis paryškinti pagrindinį dalyką, užtušuoti nepageidaujamas detales.

Sniego leopardas

Jeigu neturite gero šviesingumo objektyvo arba kai apšvietimas fotografavimo vietoje fotografavimo metu yra blogas (apsiniaukęs, tamsus metas, gyvūnas yra patalpos gilumoje šešėlyje ir t.t.), būtinas reikmuo yra trikojis arba vienkojis stovas - ant jo padėtas fotoaparatas nors ir apribos jūsų galimybę greitai manevruoti, tačiau pagerins nuotraukos kokybę.

Nereikėtų pamiršti ir apie blykstės naudojimą. Esant ryškiai saulei ji padės užglaistyti perdėm ryškius kontrastus (pasinaudokite kuriuo nors iš papildomo apšvietimo režimų ir ekspozicijos kompensacija „minuso" kryptimi), o kitais atvejais blykstės blyksnis gali padėti efektingai paryškinti gyvūno plaukų dangos detales.

Kaip fotografuoti? Pagal galimybes pasirenkame tokius kameros nustatymus, kurie patenkintų ankščiau minėtus poreikius, tai yra, kad pagrindinis objektas išsiskirtų ant fono (maksimalus diafragmos atidarymas), taip pat pakankamai didelį jungiklio veikimo greitį, kad vaizdas nebūtų susiliejęs. Jeigu tarp jūsų ir gyvūno yra tvora, prieikite prie jos taip arti, kiek tai leidžia saugumas, nutaikydami objektyvo centrą į tvoros akies vidurį ar bet kurią pakankamai laisvą vietą, ir fokusuokite kamerą į objektą. Jeigu tarp jūsų ir gyvūno yra stiklas, norėdami išvengti nepageidaujamų atspindžių, stenkitės fotografuoti statmenai stiklui ir kiek įmanoma arčiau jo.

Ką fotografuoti? Norėdami nufotografuoti tradicinį portretą, fokusuokite į gyvūno akis, tačiau nepamirškite, kad išraiškingame portrete pakankamai ryškūs turi būti ir gyvūno snukis bei ūsai. Taigi šiuo atveju yra svarbu atkreipti dėmesį ir į ryškumo gylį (pridarykite diafragmą, naudokitės blykste). Net tada, kai tikslas nėra gyvūno „veidas" iš arti, fokusą bet kuriuo atveju reikia „pastatyti" ant artimiausios akies ar bent ant galvos, visa kita yra antraeiliai dalykai, o pagrindinį dėmesį reikia atkreipti į kompoziciją.

Iš kokio taško fotografuoti? Pirmiausia - būkite kūrybingi, neapsiribokite tik priėjimu prie gyvūno „namo" ir mygtuko paspaudimu stovint. Atsitūpkite - jeigu fotografuosite, būdami savo „modelio" akių aukštyje, jūs pajusite ryšį su gyvūnu ir nuotrauka taps labiau asmenine. Neskubėkite, kurį laiką stebėkite „objekto" elgesį, įvertinkite bendrą situaciją - juk gali atsitikti taip, kad po akimirkos ar gerokai vėliau patalpoje esantys gyvūnai pajudės, sudarydami vaizdą, tinkamą grupiniam arba dvigubam portretui ir t.t.; žaidimo ar kivirčo metu padaryta nuotrauka taip pat paprastai būna gyvybingesnė ir išraiškingesnė nei statiškas kadras. Beje, ne visuomet fotografuojant gyvūną būtina apimti visą jo „veidą" - kartais daug įdomesnė ir meniniu požiūriu efektingesnė bus nuotrauka, kurioje „pagrindinis veikėjas" yra pavyzdžiui, kokia nors abstrakti gyvūno plaukų dangos detalė, plėšrūno letena su nagais, geltona kaip gintaras didžiosios katės akis ir pan. Eksperimentuokite! Juk jūsų įranga leidžia daryti tokias nuotraukas!

Ir galiausiai. Jei zoologijos sodas taps nuolatine jūsų fotomedžioklės vieta, verta įsiminti ir šios įstaigos dienotvarkę - gyvūnų maitinimo laiką ir ramybės valandas, kada neverta tikėtis dinamiškos nuotraukos, taip pat lankytojų antplūdžio laiką, nes tai gali trukdyti jums dirbti.

Tekstų ir nuotraukų autoriai: Andris Eglitis

<< Atgal